iškristi

iškrìsti intr. 1. išpulti iš kur: Vaikas iškrìto iš lopšio J. Vaikas, iškrìtęs iš medžio, koją pasilaužė J. Viliui iš rankų iškrinta pagalys I.Simon. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos J.Dov. Pinigai man iš rankos iškrito N. Gaili ašarėlė seneliui iškrito Mair. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias . Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo V.Mont. Ir visi grobai jo iškrito DP163. ^ Kalba – žodis kaip kriste ìškremta (sąmojingai kalba) Krtn. Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) Skr. Ar ìškremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Als. Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo LTR. O kad tau kiaurai iškristų! LTR. Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškrìsi (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) Krš. Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso LTR(ž.). 2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės P.Cvir. Visų medelių lapai iškrito (d.) Slm. Iškrìto keli lytaus lašai Vvr. Kad iškrìstų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį Pc. Rūkas iškris, bus graži diena Ėr. ^ Iškris obuolys, kai nunoks B. 3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! Upt. | Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) Krtn. 4. išbirti (apie dantis); išslinkti (apie plaukus); nukristi (apie ragus): Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“ Pnd. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų LTR. | Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai Sdk. Blakstienai iškrito senatvėj . | Seniams (briedžiams) ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga Blv. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša Blv. 5. išdvėsti, išgaišti (apie gyvulius): Avys iškrìto Kv. Visos karvės iškrìto Lnkv. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių M.Valanč. Visos vištelės kaip lapai iškrìto Vvr. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo KlpD29. Visos musės iškris nuo tų vaistų Vdn. 6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškrìto Ėr. Badu būtumėm iškrìtę, kad ne jis Šmk. 7. prk. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė Krtn. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškrìto Skr. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškrìto (išsipagiriojo) Gs. Tai Monikutei kai iškrìto parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais! Skr. 8. prk. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados Kv. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave Dr. Biednai mergai iškrito tokia laimė . 9. prk. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo . | Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė . | Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių . 10. prk. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta Šts. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai Skd. Drįsti ginti iškritusius iš malonės . 11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito Žem. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškrìtęs Ds.
◊ iš dantų̃ neiškrìsti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù Skr.
iš galvõs iškrìsti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio Mrc.
iš juõko iškrìsti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškrìtom iš juõko Vl.
×iš jùpų iškrìsti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų Šts.
iš kójų iškrìsti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį Šts.
iš sterblė̃s iškrìsti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis I.Simon.
iš véido iškrìsti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškrìtęs iš véido! Nj. Kodėl tu iškritaĩ iš véido? Šd. Po baliaus visai iškritęs iš veido Jnš.
kaĩp iš ą́žuolo (mẽdžio) iškrìtę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs Žg. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškrìtę BM145.
širdìs iškrìto labai išsigando: Jam širdìs iš baimės iškrìto 131. Širdis taip ir iškrito .
\ kristi; antkristi; apkristi; atkristi; įkristi; iškristi; nukristi; pakristi; parkristi; perkristi; prakristi; prikristi; razkristi; sukristi; užkristi

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • įskristi — 1 įskrìsti, į̃skrenda (įskreñda Klt), įskrìdo intr. 1. Š, DŽ1 skrendant patekti į vidų: Įskrindu SD400, Sut, N, [K]. Įskrìdo žvirblys į priemenią J. Niaugi anos (kregždės) negali inskrìst – baisiausios skylės! Mlk. ^ Tu manai, kepti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškristi — iškri̇̀sti vksm. Pagalỹs, dúona iš rañkų iškri̇̀to …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įskristi — įskri̇̀sti vksm. Pro lángą į kam̃barį įskri̇̀do kẽlios bi̇̀tės …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • iškritimas — iškritìmas sm. (2) 1. → iškristi 1: Nu to iškritìmo iš eglės ir dabar tebserga Als. 2. → iškristi 7: Ir čia turime, rodosi, tokį pat priebalsio iškritimą J.Jabl. 3. → iškristi 9: Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos rezultatas buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpulti — išpùlti intr. 1. SD416, H, K iškristi: Išpuolė asla (galąstuvas) an žemės ir sutrūko LMD(Pns). Išsigando toj mergaitė, išpuolė viedrai iš rankų Žž. Lankas trūko, karzinka išpuolė an žemės, i kiaušiniai susgurino Vlk. Kai ėjo gult ir segėsi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirsti — išvir̃sti intr. 1. D.Pošk, DŽ, NdŽ, KŽ pargriūti, parpulti ant žemės, ant šono: Argi tasai, kursai išvirsta, nebatsikela I. Bubt ir išvir̃to sūnus beeidamas J. Iš kulšei koją esu išdaužusys, išvirtau ant ledo Ms. Ans išbalo išbalo, aukštynelkas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išskristi — 1 išskrìsti, ìšskrenda (išskreñda Klt), išskrìdo intr. 1. Š, DŽ skrendant pasišalinti: Išlekiu, ižskrindu SD414. Išskrindu Sut, N, [K]. Išskrìdo paukštis iš lizdo, t. y. išlėkė J. Gervės išskrìdo toliau Dgp. Tokia viena sportinykė višta:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkristi — antkrìsti (ančkrìsti) (ž.) intr. 1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti LTR. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės Užv. 2. prk. gimti: Būs aniems antkrìtęs vaikas, ir negalės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkristi — apkrìsti 1. intr. Lkv apibirti kuo: Žemė apkrìto lapais Ds. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkrìtę visi takeliai BM439. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritaĩ Š. Apkris drobelės …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmarinti — apmarìnti tr. 1. refl. apsimesti negyvu: Apsimarinęs gulia, kad neimtų į nelaisvę Šts. 2. padaryti negyvą: Vištą apleidau an penkiolikos kiaušinių, tai tik aštuoni išejo, o septynis apmarino Nč. 3. prk. prislopinti, prigniaužti: Čia jis ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.